PAMINĖTA ŠV.AGOTOS DIENA

                Mūsų duona kasdieninė

                  Būna ji juoda ruginė,

                  Būna ji šviesi kvietinė,

                  Mūsų duona kasdieninė.

                  Duonelę  valgome kasdien, tačiau retai pagalvojame, kokį kelią ji nueina, kol pasiekia mūsų stalą. Mūsų  senoliai, riekdami duonos  kepalą, mąstė apie jos skalsumą, brangumą, šventumą, pagarbą jai. Vaikams  sunku suvokti, kokį ilgą  kelią duonelė turi nueiti, kol patenka ant mūsų  stalo.

         Vasario 5-tąją minima Duonos diena, kuri dar vadinama Šv. Agotos vardu. Šv. Agotos diena švenčiama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.  „Aitvarų“ ir „Papūgiukų“ grupių ugdytiniai su ikimokyklinio ugdymo mokytojomis organizavo rytmetį „Tos duonelės gardumėlis“ ir  kūrybinių darbelių parodą „Duonos kelias“.  Rytmečio metu vaikai  susipažino su duonos gimimo keliu: nuo lauko suarimo, rugių sėjos, javų auginimo, malimo, duonos  raugo ruošimo iki duonelės  kepimo. Ugdytiniai  stebėjo skaidres, kuriose buvo parodyta, kaip senovėje buvo auginami rugiai, nukertami ir kuliami spragilais. Vaikai deklamavo eilėraštukus, žaidė liaudies žaidimus, dainavo  daineles.  Taip  sužinojo, kokį ilgą kelią nueina duonelė kol pasiekia mūsų stalą ir  kaip seniau žmonės pagarbiai, su meile atsiliepdavo apie duoną, ją brangino.

          Pabaigoje  visi vaikai žaisdami  žaidimus  „Pakulinis maišas“, „Zūr zūr malūnėlis“ patyrė džiugių emocijų, gerą nuotaiką  ir buvo vaišinami  namine duonele.

                      

Ikimokyklinio ugdymo mokytojos Linutė Griškelienė, Zita Dzetaveckienė, Rasa Mokolaitė ir   Dalytė   Kavaliauskienė

« Grįžti atgal
SERP, Keyword Rank, RSS, RSS FEED,